Analysis of Factors Determining Lithuanian Money and Capital Markets' interrelation/Lietuvos Pinigu Ir Kapitalo Rinku Tarpusavio Saveika Lemianciu Veiksniu Analize

Article excerpt

1. Ivadas

Pinigu ir kapitalo rinkos yra pagrindines sudetines finansu rinkos dalys. Finansu rinku struktura nuolatos kinta, kadangi nuolat keiciasi jos sudetiniu daliu lyginamieji svoriai is bendros finansu rinkos apimties. Siuos pokycius lemia daugelis veiksniu, taip pat ir siu rinku tarpusavio saveika. Finansu rinku strukturiniai pokyciai bei ju prognozes yra labai svarbus rinkos dalyviams. Atlikta analize parode, kad daugelyje saliu pinigu ir kapitalo rinkos konkuruoja tarpusavyje.

Nagrinejama problema--pinigu ir kapitalo rinku pletros desningumai.

Straipsnio tikslas--istirti pinigu ir kapitalo rinku tarpusavio saveika bei ja lemiancius veiksnius Lietuvoje.

Taikyti metodai--moksliniu saltiniu analize, grafinis metodas, koreliacine analize.

Mokslineje literaturoje straipsnio problema nera issamiai isnagrineta, uzsienio ir Lietuvos autoriai detaliai teoriskai ir empiriskai nagrineja kapitalo ar pinigu rinkas atskirai, ju tarpusavio saveika, analizes ir prognozavimo metodus ir modelius (Bailey 2006; Bodie et al. 2005; Damodaran 2002; Girdzijauskas, Streimikiene 2009; Jarrett, Schilling 2008; Liaw 2005; Obstfeld, Taylor 2005; Rutkauskas, Ramanauskas 2009 ir kt.). Veiksniai, darantys itaka siu dvieju finansu rinku segmentu tarpusavio sarysiui, nera gerai istirti. Mokslineje literaturoje nera bendros nuomones, kokie investicines aplinkos komponentai, veiksniai daro poveiki pinigu ir kapitalo rinku pletrai. Foley (1994), analizuodamas kapitalo rinku vystymasi, isskiria dvi stambias veiksniu, turejusiu didziausia itaka kapitalo rinku pletrai pastaraisiais desimtmeciais, grupes: globalius ir vidinius rinkos veiksnius.

Schroder (2001), nagrinedamas Centrines ir Rytu Europos saliu kapitalo rinkas, teigia, kad prie svarbiausiu veiksniu, veikianciu finansu rinku pletra, galima butu priskirti tokius makroekonomikos rodiklius, kaip ekonominis augimas, santaupos, darbo nasumas, infliacija ir valstybes biudzeto deficitas. Jo nuomone, reiksminga itaka kapitalo rinkoms turi uzsienio investuotojai, darantys itaka pasiulos ir paklausos pusiausvyrai.

Teresiene (2009), analizuodama Lietuvos akciju rinka, nagrineja veiksnius, lemiancius akciju kainu svyravimus. Vienu pagrindiniu veiksniu ivardijama investuotoju psichologija. Autore nagrineja Lietuvos akciju rinkos tendencijas, isryskina sverto efekta.

Tvaronaviciene ir Michailova (2006) savo tyrime naudoja tokius Lietuvos akciju kainu veiksnius: tiesiogines uzsienio investicijos, valstybes biudzeto pajamos ir islaidos, bendrasis vidaus produktas, vartotoju kainu indeksas, pinigai placiaja prasme, vyriausybes obligaciju vidutinis pajamingumas ir infliacija.

Kitame tyrime Rafael ir Tvaronaviciene (2005) isskiria tris pagrindines grupes salygu, turinciu itaka akciju kainu svyravimams: ekonomines politines ir socialines psichologines salygas. Autores isskiria tokius veiksnius, kaip bendro nacionalinio produkto apimtis arba pramones gamybos indeksas, taip pat svarbiu veiksniu laiko konkreciu akciju pajaminguma bei jo augima. Sutinkame su autoriu nuomone, kad vienas svarbiausiu veiksniu, lemianciu akciju kainu kitima, yra palukanu norma, konkurencines investavimo priemones, tokios kaip vyriausybes vertybiniai popieriai, banku indeliai ir kiti. Kaip veiksnius, darancius poveiki akciju kainu indekso kitimui, autores taip pat isskiria infliacija, uzsienio investuotoju atejima i rinka, verslo ciklus, ekonomines sistemos stabiluma, finansines sistemos patikimuma, mokejimu balanso ir valiutu sistemos bukle. Autores siulo analizei naudoti tokius veiksnius, kaip bendrasis vidaus produktas (veikusiomis kainomis), nacionalinio biudzeto pajamos, nacionalinio biudzeto islaidos, nedarbas, tiesiogines uzsienio investicijos, infliacija, vidutines vertybiniu popieriu palukanu normos, valstybes vidaus skola, valstybes uzsienio skola, terminuotu indeliu litais vidutines metu palukanu normos, paskolu litais vidutines metu palukanu normos. …