Academic journal article Business: Theory and Practice

Problems of Credit Risk Management in Companies and Means of Their solution/Kredito Rizikos Valdymo Imonese Problemos Ir Ju Sprendimo Budai

Academic journal article Business: Theory and Practice

Problems of Credit Risk Management in Companies and Means of Their solution/Kredito Rizikos Valdymo Imonese Problemos Ir Ju Sprendimo Budai

Article excerpt

"Jei neprisiimtume jokios rizikos, negaletume uzdirbti pinigu, nes rizika yra ir galimybe" Otto Steinmetz, "Dresdner Bank" vyriausiasis rizikos valdytojas

1. Ivadas

Yra skiriamos dvi kredito formos--piniginis ir prekinis kreditas. Pagrindine piniginio kredito rusis--banko kreditas. Prekinis kreditas dar vadinamas pardavejo arba tiekejo kreditu (1). Tiekejo kreditas yra svarbiausias trumpalaikis imoniu finansavimo saltinis, savo apimtimi virsijantis net tokius banku produktus, kaip kredito linija ar indelio pereikvojimas. Tiekeju kreditai ypac svarbus mazoms ir vidutinems imonems, kuriu veiklos patikimumo ir garantiju nepakanka norint gauti kredita finansu rinkoje--tiekejo kreditas yra patrauklus imonems del nesudetingu gavimo proceduru. Dideles imones dazniausiai naudoja siuos kreditus tuo atveju, kai ju veikla susijusi su uzsienio saliu imonemis (importo ir eksporto operacijos). Kalbant apie tiekeju kreditu rizikinguma pasakytina, kad sie kreditai daug rizikingesni uz bankinius, nes beveik visada suteikiami be jokio uzstato ar kitokiu ivykdymo uztikrinimo priemoniu ir labai daznai neatlygintinai (2). Tad kodel jie is viso egzistuoja?

Delannay ir Dietsch (1999) teigia, kad tiekejo kreditas yra tarsi banko kredito pakaitalas. Jo svarba (ypac mazu ir vidutiniu imoniu trumpalaikiam finansavimuisi) isauga recesijos laikotarpiais, o banko kreditu tuo paciu metu sumazeja. Pasak Bardes (2000), tiekejo kredito trukme (arba mokejimo atidejimo terminai) taip pat svyruoja priklausomai nuo ekonomikos ciklo: ilgeja ekonominiam augimui letejant ir sutrumpeja ekonomikos pakilimo metu. Is tiesu egzistuoja kelios priezastys, kurios galetu paaiskinti tiekejo kredito egzistavima:

1. Sis kreditas nera tik isorinio 1. finansavimosi saltinis. Nadiri (1969) tiekejo kredita, kaip ir prekiu kaina, vertina kaip viena svarbiausiu pardavimo politikos priemoniu, leidzianciu pritraukti nauju klientu.

2. Ferris (1981) teigia, kad tiekejo kreditas leidzia sumazinti sandorio sanaudas, jei perkama daznai (nereikia atsiskaitineti kiekviena karta).

3. Brennan et al. (1988) mano, kad tiekejo kreditas egzistuoja, nes suteikia galimybe diskriminuoti kainomis. Del teisiniu ar ekonominiu priezasciu gali buti neleidziama ar tiesiog nenaudinga diskriminuoti kainomis, taciau tiekejo kreditas ir suteikiamos nuolaidos uz atsiskaityma anksciau numatyto termino leidzia tai daryti. Be to, sis budas nepastebimas tiems pirkejams, kuriu jis neliecia.

4. Boissay (2004) teigia, kad tiekejo kreditas egzistuoja del informacijos asimetrijos tarp imoniu, viena vertus, ir ju tiekeju bei banku, kita vertus. Begant laikui, tiekejai igyja daugiau informacijos apie savo klientus nei bankai, be to, jie geriau ismano ir apie rinka, kurioje dirba. Tokiu budu tiekejo kreditas kyla kaip banko kredito alternatyva, ypac kai ji bankai atsisako suteikti del istekliu ribotumo (credit rationing).

Tiekejo kreditas Lietuvoje vis dar labai daznai neatlygintinas (nemokamas), todel kaip finansavimosi forma jis labai patrauklus imonems pirkejoms. Tad tiekejai ne tik kredituoja savo pirkejus, aprupindami juos pigiais istekliais, bet ir kartu prisiima visa kredito rizika. Sia rizika didina ir tai, kad dazniausiai tiekejo kreditas suteikiamas be jokio uzstato ar kitu ivykdymo uztikrinimo priemoniu, kliaujantis vien tik ilgamete bendradarbiavimo patirtimi, o tai, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, ne visada padeda isvengti rizikos ir su ja susijusiu nuostoliu.

Todel, kaip patvirtina "Intrum Justitia" atliktas tyrimas (Intrum Justitia 2006), beveik 13 % imoniu yra rimtai susirupinusios del savo egzistavimo ateityje--ir tai spartaus ekonominio augimo salygomis! Pagrindine tokio susirupinimo priezastis--klientu nemokumas ir sunkiai valdoma kredito rizika.

Neaiskios ekonomikos perspektyvos, didejanti itampa finansu rinkose, kuri jau kelia gresme ekonomikai, o ypac tiems jos sektoriams, kurie labai priklausomi nuo banku kreditavimo, pvz. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.