Academic journal article Business: Theory and Practice

Potential of Higher School as Social Economic Category: Conception, Essence and functions/Aukstosios Mokyklos Potencialas Kaip Socialine Ekonomine Kategorija: Samprata, Esme Ir Funkcijos

Academic journal article Business: Theory and Practice

Potential of Higher School as Social Economic Category: Conception, Essence and functions/Aukstosios Mokyklos Potencialas Kaip Socialine Ekonomine Kategorija: Samprata, Esme Ir Funkcijos

Article excerpt

1. Ivadas

Nuolat augant gamybos mokslo imlumui ekonomika vis labiau remiasi mokslo ziniomis. Todel vis svarbesni tampa sio proceso spartinimo saltiniu moksliniai tyrinejimai.

Lietuva kaip Europos Sajungos nare vystydamasi siekia Lisabonos strategijoje suformuluoto tikslo--kartu su kitomis ES salimis tapti "konkurencingiausia ir dinamiskiausia ziniu pagrindu augancia ekonomika pasaulyje". Tvarioji ekonomikos pletra sunkiai isivaizduojama be tobulesniu moksliniu techniniu rezultatu ir nauju technologiju (Grybaite, Tvaronaviciene 2008; Tvaronaviciene, Tvaronavicius 2006). Aukstuju mokyklu potencialo ugdymas neabejotinai, nors kartais nepakankamai stipriai veikia ukio ir gamybos mokslini technini lygi (Tvaronaviciene et al. 2006). Pazymetina, kad Lietuvai tapus ES nare, ekonomika tapo gerokai atviresne pasaulinio lygio inovaciju diegimui.

Europos Sajunga, siekdama islikti konkurencinga, akcentuoja, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi atsidurti ES politikos krypciu, finansavimo ir verslo centre. Tam turi padeti tiek valstybes pagalbos suefektyvinimas (Tvaronaviciene, Korsakiene 2007), tiek inovaciju grupiu ir patobulintos universitetu bei pramones partnerystes kurimas (Adekola et al. 2008).

Europos Sajungos veiklos sriciu 2007-2013 metams apzvalgoje moksliniai tyrimai traktuojami kaip viena vadinamojo ziniu trikampio krastine. Kitas dvi krastines sudaro siuolaikinis svietimas ir inovacijos (Korsakiene et al. 2006). Aukstuju mokyklu potencialas graziai isiraso i mineta ziniu trikampi, turedamas galimybiu daugiau ar maziau istobulinti visas tris krastines.

Todel tiek teoriniai aukstuju mokyklu potencialo (AMPot) tyrimai, tiek sio potencialo praktinio realizavimo rezultatu ivertinimai kaip niekada yra aktualus.

2. Aukstosios mokyklos potencialo samprata ir esme

Aukstosios mokyklos potenciala kaip visuma santykiskai galima padalinti i 2 dalis:

1. Mokslini-technini potenciala (MTPot).

2. Svietimo ir issilavinimo paslaugu potenciala (SIPPot).

Sie potencialai tarpusavyje glaudziai susije. Aukstojo mokslo kaip paslaugos suteikimas remiasi aukstojoje mokykloje vykdoma moksline-technine veikla. Universitetuose pletojamas mokslinis pazinimas, vykdant fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir tuo pagrindu rengiant mokslininkus, tyrejus, realizuojant tyrimu rezultatus mokymo procese, ugdant visapusiskai issilavinusia asmenybe, imlia mokslo zinioms, pasiruosusia visa savo gyvenima remtis naujausiomis mokslo ziniomis. Kolegiju MTPot siuo metu daro ne tokia reiksminga itaka vykdomoms studijoms, jose labiau dominuoja taikomuju moksliniu tyrimu pletote. Taciau ir kolegiju mokymo procese akcentuojama, kad igytas aukstasis issilavinimas ir kvalifikacija turi atitikti siuolaikinio ukio reikmes bei mokslo ir naujausiu technologiju lygi, absolventai turi gebeti dirbti sparcios technologiju kaitos salygomis.

Nagrinedami AMPot remsimes rezultatais, kurie buvo gauti apibendrinant MTPot, is to skaiciaus ir aukstuju mokyklu MTPot, mokslinius tyrinejimus.

Teoriniuose MTPot tyrinejimuose galima pasigesti vienodo poziurio i jo esme ir struktura. Todel tikslinga trumpai apzvelgti pagrindinius poziurius i sia kategorija.

Isskiriamos trys poziuriu i MTPot grupes (???????? 1987; Peleckis 1988):

1. MTPot traktuojamas kaip moksliniu-techniniu istekliu visuma.

2. Kita mokslininku grupe MTPot traktuoja kaip mokslinio ir techninio potencialo organiska vienove. Pavyzdziui, mokslini potenciala apibudina kaip moksliniu tyrimu rezultatus, o technini potenciala--kaip naujos technikos pavyzdzius.

3. Trecia mokslininku grupe mokslini potenciala traktuoja kaip istekliu visuma, o MTPot apibudina kaip moksliniu tyrimu rezultatus. Labiausiai metodologiniu poziuriu pagristas MTPot kaip istekliu visumos traktavimas.

Sia nuomone palaikantys mokslininkai potencialias mokslinio-techninio vystymosi galimybes izvelgia slypint socialinio bei ekonominio augimo saltiniuose--specifines gamybos (mokslines-technines veiklos) faktoriuose (istekliuose). …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.