Academic journal article Business: Theory and Practice

The Influence of Mobbing as Discrimination in Employee Relations on Organizational climate/Mobingo Kaip Diskriminacijos Darbuotoju Santykiuose Poveikis Organizacijos Klimatui

Academic journal article Business: Theory and Practice

The Influence of Mobbing as Discrimination in Employee Relations on Organizational climate/Mobingo Kaip Diskriminacijos Darbuotoju Santykiuose Poveikis Organizacijos Klimatui

Article excerpt

1. Ivadas

Darbuotojo elgesi organizacijoje lemia daugybe veiksniu. Nors ir teigiama, jog elgesi nulemia nuostatos, taciau, kaip mano daugelis autoriu, tiesioginio rysio tarp ju nera ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007). Pykcio, nepakantumo proverzius darbuotojai aiskina darbo aplinkoje tvyrancia itampa, kuria kelia auksti reikalavimai, konkurencija, konfliktiski tarpusavio santykiai, nepasitikejimas, plintantys gandai ir kt. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose atakas patiriantys asmenys jauciasi prislegti, socialiai izoliuoti, jaucia nuolatine gresme, pasigenda palaikymo ir tolerancijos. Visa tai daro itaka darbo aplinkos klimatui.

Tyrimo problema: kaip mobingas veikia organizacijos klimata?

Tyrimo objektas: mobingas kaip organizacijos klimato veiksnys.

Tyrimo tikslas: istirti mobinga kaip organizacijos klimato veiksni.

Tyrimo uzdaviniai:

1. Apzvelgti organizacijos klimato tyrimu raida ir sandara.

2. I sanalizuoti mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose poveiki organizacijos klimatui.

Tyrimo metodai: mobingas kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose apibreziamas analizuojant moksline literatura, sisteminant, sintetinant, apibendrinant, lyginant ir modeliuojant. Naudotasi vadybos, psichologijos, sociologijos ir kitu sriciu moksline literatura. Didziaja moksliniu literaturos saltiniu dali sudare uzsienio autoriu darbai, nes Lietuvoje mobingas kaip organizacijos klimato veiksnys dar nera placiai nagrinejamas.

2. Organizacijos klimatas: raida ir sandara

Organizacijos klimatas yra svarbus veiksnys, lemiantis darbuotoju veiksmus, tarpusavio santykius, taciau kyla klausimas--kokios pagrindines charakteristikos atskleidzia klimato sandara, koks jo santykis su organizacijos kultura.

Atsakant i klausima, kuo organizacijos klimatas skiriasi nuo organizacijos kulturos, klimata galima apibudinti kaip organizacijos kulturos suvokima, t. y. kaip darbuotojai priima kultura, ja jaucia--tai pojuciu, patiriamu darbuotoju, derinys reaguojant i kulturos charakteristikas ir kokybe (French et al. 1985; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007). Zmogaus elgesi lemia tai, kaip individas priima situacija, i kuria yra patekes ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007). Psichologinio klimato termino autoriais laikomi James ir Sells (1981) sieke pademonstruoti, kaip priimdami situacija zmones jai suteikia psichologine reiksme ir svarba. Jie isskyre siuos pagrindinius kintamuosius: vaidmenu charakteristikos, tokios kaip vaidmens neapibreztumas arba vaidmenu konfliktas; darbo charakteristikos, tokios kaip nepriklausomybe arba sunkios uzduotys; vadovu elgesys, drauge ir pagrindiniai tikslai bei pagalba, kuria suteikia; darbo grupes charakteristikos--bendradarbiavimas ir draugiskumas; organizacijos politika, kuri tiesiogiai veikia darbuotojus, pavyzdziui, skatinimo sistema. Psichologinis klimatas apibudinamas tokiomis kategorijomis, kaip visumines organizacijos nariu kognityviosios interpretacijos, kylancios is patirties organizacijoje ir suteikiancios reiksme, budinga organizacijos bruozams, ivykiams bei procesams (Jones, James 1979), zmoniu socialine saveika, jos budai, veiksniai, apimantys individualius mastymo stilius, asmenybe, pazintinius procesus, struktura ir kultura, socialiniai ir psichologiniai suderinamumai, emocine raiska, atsirandanti del simpatiju, charakteriu, polinkiu, interesu sutapimo ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1984; Anikejeva 1988; Furnham 1999), ir susiformuoja bendraujant (Guscinskiene 2008). Zakarevicius (2006), brezdamas pokyciu organizacijoje trajektorijas, psichologini klimata pateikia kaip darbuotoju nuotaikas, emocini pasitenkinima ar nepasitenkinima esama situacija, tarpusavio santykius, apibudinamus tokiomis charakteristikomis, kaip optimistinis ar pesimistinis poziuris i organizacijos ateiti, pasitikejimas ar nepasitikejimas bendradarbiais, uztikrintumo jausmas, paramos garantijos ir kt. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.