Academic journal article Business: Theory and Practice

Differentiation of Income and Consumption of the Lithuanian population/Lietuvos Gyventoju Pajamu Ir Vartojimo Diferenciacija

Academic journal article Business: Theory and Practice

Differentiation of Income and Consumption of the Lithuanian population/Lietuvos Gyventoju Pajamu Ir Vartojimo Diferenciacija

Article excerpt

1. Ivadas

Pasaulyje vis labiau plinta nuomone, kad ekonominius pasiekimus iliustruojantys rodikliai--BVP augimas, BVP, tenkantis vienam gyventojui, ir kiti santykiniai rodikliai, siejami su gamybiniais veiksniais, prekiu ir paslaugu kurimu, pinigine ju verte,--jau nebeatspindi realios salies situacijos ir tuo labiau atskiro visuomenes nario pragyvenimo lygio ir gyvenimo geroves laipsnio.

Prancuzijos prezidento N. Sarkozy iniciatyva 2009 m. sudaryta Ekonomikos bukles ir socialines pletros ivertinimo komisija (kitaip vadinama Laimes komisija), kuriai vadovauja Kolumbijos universiteto profesorius, Nobelio premijos laureatas Josephas Stiglitzas, rekomendavo vertinant salies ekonomine ir socialine pazanga vietoje BVP, i darbo nasuma ir pelna orientuotu rodikliu taikyti gyvenimo gerove perteikianciu rodikliu sistema. Komisijos parengtame pranesime (Stiglitz et al. 2009) atskleidziamas ir isryskinamas skirtumas tarp tradiciniu ir siuolaikiniu tvaria ekonomikos pletra apibudinanciu rodikliu. Taikant klasikine sistema, anot Laimes komisijos, BVP rodiklio prigimtis yra pernelyg kiekybine, neatsizvelgianti i gyvenimo kokybes pokycius. Infliacijos ir biudzeto deicito rodikliams suteikiamas pernelyg didelis svoris, o gyventoju pajamu, vartojimo, ekologiniu rodikliu reiksme sumenkinama. Reiksmingiausia J. Stiglitzo vadovaujamos komisijos isvada ta, kad vertinant ekonomines politikos sekminguma, gamyba atspindintys kiekybiniai rodikliai neparodo tikrosios salies ekonomines bukles. Jie turi buti pakeisti i visuomenes geroves ir gyvenimo kokybes rodiklius. Sios komisijos nuomone, pirma, namu ukiu pajamos ir vartojimas yra tinkamesni gyvenimo kokybe atspindintys rodikliai nei BVP vienam gyventojui; antra, itin svarbu tyrineti ne tik vidutinius pajamu ir vartojimo pokycius, taciau ir ju pasiskirstyma tarp turtingiausiu bei skurdziausiu socialiniu grupiu; trecia, sie rodikliai turi buti papildyti darbo ir laisvalaikio santykiu-vienu is svarbiausiu geroves indikatoriu, gyvenamosios aplinkos ir ekologiniais rodikliais.

Si ideja buvo labai palankiai sutikta iskiliu pasaulio ekonomistu--Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano, Nourielio Roubini, Klauso Schwabo ir kt., vertinant ja kaip isskirtine pastarojo laikotarpio ideja. Zinomi Lietuvos ekonomistai (P. Gylys, O. G. Rakauskiene, R. Lazutka, V. Pranulis) taip pat teigia, kad tikraja salies ekonomikos bukle ir ekonomines politikos efektyvuma parodo ne BVP augimas ir makrofinansiniai rodikliai (Mastrichto kriterijai), o gyventoju gyvenimo geroves indikatoriai. Ju poziuriu, ekonomikos sekme turi buti matuojama per zmogaus prizme, socialines ir ekonomines sanglaudos aspekta (Gylys 2008a, 2008b; Lazutka 2007; Rakauskiene 2010; Pranulis 2007). Toks poziuris isryskeja ir ES vykdomoje ekonomineje politikoje, kuria visais aspektais persmelkia "socialine serdis", t. y. prioritetas teikiamas skurdo, benamystes, socialines ir inansines atskirties problemu sprendimui ir ju priezasciu naikinimui, ypatingas demesys ir praktine parama skiriama pazeidziamiems visuomenes nariams.

Straipsnio tyrimo objektas--gyventoju pajamu ir vartojimo islaidu pokyciai, ju struktura ir diferenciacija; tikslas--remiantis statistiniu duomenu analize ir namu ukiu tyrimu duomenimis, atskleisti Lietuvos gyventoju pajamu ir vartojimo islaidu nelygybe bei konkreciose islaidu grupese nustatyti diferenciacijos koeficientus kaip rodiklius, atspindincius visuomenes geroves ir gyvenimo kokybes lygi.

Tyrimo metodai: rengiant straipsni taikyta mokslines literaturos sistemine, lyginamoji ir logine analize. Taikyti bendrieji statistikos metodai: duomenu padeties ir sklaidos rodikliu, santykiniu dydziu, duomenu diferenciacijos rodikliu skaiciavimas, pagrindines vystymosi tendencijos nustatymas. Skaiciavimams naudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Europos Sajungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenys ir tyrimu rezultatai.

2. Ekonominis augimas ir socialine diferenciacija

BVP rodiklis apibendrina labai sudetingus ekonominius reiskinius, taciau vienas rodiklis niekada neparodo tikrosios situacijos. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.