Academic journal article Business: Theory and Practice

Vocational Training Reform: Roads and pathroads/Profesinio Mokymo Reforma: Keliai Ir Klystkeliai

Academic journal article Business: Theory and Practice

Vocational Training Reform: Roads and pathroads/Profesinio Mokymo Reforma: Keliai Ir Klystkeliai

Article excerpt

1. Ivadas

Specialistai jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad Lietuvoje susiklosciusi profesinio mokymo padetis, jo kokybe, prestizas ir prieinamumas neatitinka nei darbdaviu, nei dirbanciuju nei paciu besimokanciuju reikalavimu. Statistiniai duomenys liudija, kad vis maziau asmenu renkasi profesinio mokymo programas. 2005 m. 10,2 proc. baigusiuju vidurinio ugdymo programas (ISCED 3) tese mokymasi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 4), o 2008 m. siu asmenu dalis sumazejo iki 6,8 proc. Pagrindine tai lemianti priezastis yra ne profesinio, o aukstojo mokslo populiarumas tarp jaunimo (beveik 75 proc. abiturientu renkasi ISCED 5 programas), kuriame vyrauja universitetines mokymo istaigos. Atsizvelgiant i sias tendencijas bei i tai, kad profesiniam mokymui Lietuvoje skiriama svietimo islaidu dalis nuo BVP yra viena maziausiu Europoje, darytina prielaida, kad Svietimo ir mokslo ministerijos (toliau--SMM), kurios reguliavimo sriciai priklauso abi sistemos, vykdomoje politikoje dominuoja aukstojo mokslo interesai. Taigi profesinio mokymo reforma yra pribrendusi ir butina ne maziau nei su ja susijusi aukstojo mokslo reforma (Profesinio mokymo ir profesinio orientavimo ... 2006).

Butinu pokyciu tikslas--geresne mokymo istaigu veiklos kokybe bei didesnis profesinio mokymo tinklo efektyvumas. Siektinas geresnis darbo rinkos poreikiu tenkinimas ir mechanizmu, kurianciu aukstesne kokybe suaugusiuju, dirbanciuju ir bedarbiu profesinio mokymo srityje bei didinanciu profesinio mokymo patraukluma vaikams ir jaunimui, tobulinimas. Siulomos profesinio mokymo istaigu tinklo veiklos gerinimo priemones vertintinos butent siuo aspektu--kiek ju igyvendinimas didina profesinio mokymo efektyvuma, kokybe ir prieinamuma ne tik vaikams ir jaunimui, bet ir suaugusiems zmonems, priklausantiems dirbanciuju, bedarbiu, neigaliuju ar socialines rizikos grupems. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji turi tureti galimybe igyti kvalifikacija, o dirbantys zmones--ja tobulinti. Taip pat nepriimtinos priemones, vedancios prie profesinio mokymo istaigu patrauklumo vaikams ir ju tevams sumazejimo. Kartu demesio centre turetu buti ne tik aptariamu socialiniu grupiu, bet ir darbdaviu poreikiai bei realios ukiskaitos principu diegimas i visa profesinio mokymo sistema (Galimu pasekmiu apjungiant ... 2009).

LR Vyriausybes 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 161 nuo s. m. balandzio 1 d. Svietimo ir mokslo ministerijai perduodamos Socialines apsaugos ir darbo ministerijos zinioje esanciu darbo rinkos mokymo centru (toliau---DRMC) valstybes dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises bei pareigos. Sio nutarimo igyvendinimas sudaro prielaidas suaugusiuju profesiniam mokymui skirtus mokymo centrus vienu mostu is esmes mechaniskai sujungti su vaikus mokanciomis profesinemis mokyklomis. Taciau kyla daug abejoniu, ar toks zingsnis tikrai leistu patobulinti profesini mokyma ir padetu isspresti gausybe jo problemu, nes tai skirtingos paskirties mokymo tinklai, kuriuos, patiriant maziausiai nuostoliu, galima sujungti tik turint pagristus socialinius tikslus ir mokymo bei mokymo organizavimo tobulinimo pakopinius planus (iskaitant finansinius), t. y. atlikus daug parengiamuju darbu, butinu pozityviai profesinio mokymo reformos eigai.

Vienu is tokiu pakopiniu parengiamuju darbu galetu buti lesu kooperavimas profesiniu mokyklu ir DRMC praktinei bazei atnaujinti tuose paciuose miestuose, kuriuose profesine mokykla ir darbo rinkos mokymo centras yra issideste netoli vienas kito. Kartu vyktu ir atitinkamu mokymo funkciju integravimas, dvieju posistemiu darbuotoju geresnis speci-alizavimasis ir t. t. Einant tokiu keliu techninis organizacinis mokymo proceso integravimas logiskai parengtu dirva aptariamu posistemiu realiai integracijai, kuri vainikuotu profesinio mokymo reformos sunkiausiaji--pirmaji--etapa.

2. Dvieju profesinio mokymo posistemiu integracijos issukiai ir problemos

Siuo metu veikiancios SMM ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos isteigtos profesinio mokymo istaigos skiriasi teisiniu statusu, finansavimo ir valdymo principais, paskirtimi, veiklos pobudziu bei mokiniu kontingentu, todel ju integravimas sukelia daug problemu. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.