Academic journal article Business: Theory and Practice

Using Dynamic Stochastic Simulation to Determine Asset Allocation of Sustainable Retirement Portfolio for a Stochastic lifetime/Dinaminis Stochastinis Imitacinis Modeliavimas Sltdarant Tvaru Pensijos Portfeli Esant Stochastinei Gyvenimo Trukmei

Academic journal article Business: Theory and Practice

Using Dynamic Stochastic Simulation to Determine Asset Allocation of Sustainable Retirement Portfolio for a Stochastic lifetime/Dinaminis Stochastinis Imitacinis Modeliavimas Sltdarant Tvaru Pensijos Portfeli Esant Stochastinei Gyvenimo Trukmei

Article excerpt

1. Ivadas

Mokslininku demesys, skiriamas optimalaus ir tvaraus pensijos portfelio problemai, nuolat auga. Tobulejant skaiciavimo technologijoms ir imitacinio modeliavimo technikai sudetingu finansu valdymo strategiju modeliavimas tampa vis labiau prieinamesnis. Pensijos planavimas, pensijos portfelio valdymas ypatingas tuo, kad jis daznai apima ilga laikotarpi, skaiciuojama desimtmeciais. Investiciju grazos stochastiskumas jau seniai pripazistamas ir ivertinamas imitaciniuose modeliuose, taciau stochastine asmens gyvenimo prigimtis siandien vis dar retai ivertinama planuojant ir modeliuojant finansinius ilgo laikotarpio produktus. Dinaminio stochastinio imitacinio modeliavimo galimybes atveria kelius visapusiskai ivertinti pensijos portfelio investavimo strategijos efektyvuma, sudaryti optimalu pensijos portfeli. Optimalaus pensijos portfelio sudarymas--aktuali, menkai istirta sritis, kuri tampa kasdien vis svarbesne.

Sio straipsnio tikslas--isanalizuoti pensijos portfeliui sudaryti taikomus metodus, naudojantis dinaminio stochastinio imitacinio modeliavimo galimybemis ir ivertinant stochastine asmens gyvenimo trukmes prigimti, pateikti metodu taikymo praktikoje rekomendaciju, siekiant uztikrinti didziausia galima portfelio tvaruma.

2. Aktualiu moksliniu tyrimu apzvalga

Pensijos portfelio tvarumo problema tyre nemazai mokslininku, taciau dauguma ju sieke nustatyti ne optimalia portfelio sudeti, o didziausia galima is portfelio isimti suma. Mazai autoriu analizavo pensijos portfelio tvaruma esant tikimybinei asmens gyvenimo trukmei, dar maziau mokslininku tyre optimalia portfelio sudeti ir jos nustatymo metodus. Nesant aiskios metodologijos ar vengiant sudetingu matematiniu skaiciavimu nustatant optimalu portfeli, esant tam tikrai isemimo normai ir planavimo horizontui, ankstesni tyrimai apsiribodavo isemimo normu ir tam tikru portfelio sudeciu deriniu nustatymu tam tikram pastoviam pensijos laikotarpiui. Tarp tokiu paminetini Bengen (1994, 1996, 2001), Cooley et al. (1998, 1999, 2001, 2003), Ameriks et al. (2001), Weiss (2001), Terry (2003), Tezel (2004), Spitzer et al. (2007), Spitzer (2008) ir kiti.

Dauguma autoriu skaiciuoja tikimybe, kad portfelis bus isnaudotas per tam tikra laikotarpi, o paskui gautas rezultatas lyginamas su tiketina asmens gyvenimo trukme. Taciau tikimybe menka, kad zmogaus gyvenimo trukme bus lygi tiketinai trukmei. Anot Smith ir Gould (2007), taip, kaip imitaciniame modelyje pranasiau yra daryti prielaida apie turto klasiu kaupimo faktoriu pasiskirstymus, negu tiketis, kad metines grazos bus lygios istoriniam vidurkiui, lygiai taip pat efektyviau yra naudoti metines mirtingumo tikimybes, negu teigti, kad kiekvienas su tiketina 20-ies metu likusio gyvenimo trukme gyvens lygiai 20 metu. Del to, siekiant perteikti asmens gyvenimo trukmes neapibreztuma, i stochastinius modelius reikia itraukti ir stochastine asmens gyvenimo trukme. Tai bande padaryti Ho et al. (1994) sukure modeli optimaliai portfelio, sudaryto is dvieju aktyvu--rizikingo ir nerizikingo turto, strukturai nustatyti minimizuojant portfelio pereikvojimo tikimybe, t. y. kad portfelis bus nepakankamas finansuoti isemimus is jo visa pensijos laikotarpi. Remdamiesi kanadieciu mirtingumo ir finansinio turto grazos duomenimis, jie padare isvada, kad akciju kaip rizikingo turto dalis portfelyje pensiniame amziuje turetu buti daug didesne (nuo 75 % iki 100 %), nei iki tol buvo galvojama. Remdamiesi prielaida, kad metines grazos pasiskirsciusios pagal normaluji pasiskirstyma su akciju 8 % vidurkiu ir 17 % standartiniu nuokrypiu (izdo vekseliams atitinkamai 2 % ir 3,5 %), mokslininkai nustate optimalia 71 % akciju dali vyrams ir 89,3 % moterims, atitinkancia 6,25 % isemimo norma. Veliau Milevsky et al. (1997) praplete ankstesni tyrima, finansu rinku graza pagal lognormaluji skirstini ir tiketina gyvenimo trukme modeliuodami Monte Karlo imitacinio modeliavimo metodu. Tyrimo rezultatai dar karta patvirtino, kad akciju dalis portfelyje pensiniame amziuje turetu buti didesne, nei mokslininkai siule iki tol. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.