Academic journal article Business: Theory and Practice

Evaluation of Lithuanian Mutual Funds Performance Using Complex Evaluation model/Lietuvos Investiciniu Fondu Veiklos Vertinimas Taikant Kompleksinio Vertinimo Modeli

Academic journal article Business: Theory and Practice

Evaluation of Lithuanian Mutual Funds Performance Using Complex Evaluation model/Lietuvos Investiciniu Fondu Veiklos Vertinimas Taikant Kompleksinio Vertinimo Modeli

Article excerpt

1. Ivadas

Siandienos dideles kaitos ekonomikos salygomis labai aktuali ir vis svarbesne problema--kaip efektyviai investuoti pinigus. Auganti zmoniu susidomejima investavimu skatina poreikis sekmingai "idarbinti" turimas laisvas lesas. Investuoti tiesiogiai (perkant atskiru imoniu akcijas ir pan.) daug kam yra pernelyg sudetinga, be to, daznai tiesiogiai investuoti yra gana brangu, todel ne vienas zmogus pasirenka sprendima--investuoti i fondus. Investicinis fondas atvere galimybes siekti investavimo tikslu zmonems, turintiems nedideles pinigu sumas ir nedaug ziniu apie investavima. Spartus investiciniu fondu kurimas ir pletra, ju kapitalo didejimas leme, kad investiciniai fondai tapo svarbus ir konkurencingi kapitalo rinku dalyviai.

Investiciniai fondai skiriasi daugeliu pozymiu (investavimo strategija, kryptimi, terminais ir kt.), taciau fondo dalyviams aktualiausia investiciju graza ir ju rizika. Investuotojas, siekdamas gauti didesne graza, privalo prisiimti didesne rizika. Fondo graza atspindi, kokia salygine investiciju graza uzdirbo investuotojas per tam tikra laikotarpi, taciau ji neivertina rizikos. Investiciju efektyvumas gali buti ivertintas taikant Sarpo rodikli, kuris rodo, kiek investicijos grazos vienetu generuoja vienas prisiimtos rizikos vienetas.

Absoliutusis investiciju grazos dydis taip pat neparodo, ar gauta graza yra pakankama, ar ne. Jei graza nepakankama, reikia ivertinti, kas padaryta negerai, jei pakankama--ar geri fondo praeities rezultatai sudaro pakankama pagrinda tiketis geru rezultatu ateityje, ar jie buvo nulemti sekmes. Svarbus fondo valdytoju gebejimas reikiamu metu sureaguoti i rinkos pokycius ir perskirstyti portfelius taip, kad gautu didziausia graza. Fondo valdytoju gebejimas laiku reaguoti (angl. timing ability) gali buti ivertinamas taikant Treynor-Mazuy modeli.

Investiciniu fondu veiklos vertinimo problema ypac aktuali Lietuvoje ir kitose salyse (Joksiene, Zvirblis 2010, 2012). Uzsienio mokslineje literaturoje pastaruoju desimtmeciu aktyviai diskutuojama investiciniu fondu veiklos ivertinimo, fondu valdymo klausimais, taciau Lietuvoje jie nera isspresti nei teoriniu, nei praktiniu poziuriu. Tiek uzsienio, tiek Lietuvos investiciniu fondu veiklos ivertinimo tyrimuose stokojama kompleksinio problemos vertinimo. Straipsnyje siulomas kompleksinis investiciniu fondu vertinimo modelis siai problemai spresti pateikiamas praktiniu Lietuvos investiciniu fondu pavyzdziu, parodoma, kaip juo gali buti palyginti skirtingu strategiju investiciniai fondai bei nustatyti profesionaliausiai valdomi fondai. Tyrimo tikslas--isanalizuoti Lietuvos investiciniu fondu veikla, vertinimo metodus ir, taikant kompleksinio vertinimo modeli, ivertinti Lietuvos investiciniu fondu veikla. Tyrimo objektas--investiciniai fondai. Tyrimo metodai--statistine analize, lyginamoji analize, matematine statistine analize, Sarpo ir Treynor-Mazuy rodikliu skaiciavimas, daugiakriterio vertinimo metodas.

2. Lietuvos investiciniu fondu rinkos pletros tendencijos

Investiciniu fondu veiklos pradzia Lietuvoje reiktu laikyti laikotarpi nuo nepriklausomybes atkurimo, kai uz investicinius cekius buvo galima isigyti ivairiu kontroliuojanciuju bendroviu akciju. Taciau tokiu investiciniu fondu, kaip Vakaru salyse, teko laukti daugiau nei 10 metu. Pirmasis investicinis fondas Lietuvoje atsirado 2001 m. birzelio 1 d. Tai buvo IKKB "NSEL 30 indekso fondas, kuris iki siol yra vienintelis Lietuvoje veikiantis fondas, turintis juridinio asmens statusa, savo valdymo organus--akcininku susirinkima ir stebetoju taryba (OMX Baltic Benchmark Fund prospektas 2011). 2004 metus galima laikyti fondu kurimosi luzio tasku, kai Lietuvoje isisteige net 8 ivairiu rusiu fondai. 2005-ieji metai investuotojams pasiule dar 10 nauju investiciniu fondu, kuriu net 7 isteige bankai; po 3 AB "SEB" ir AB "Swedbank" bankai, 1--DNB. 2006 m. is viso buvo isteigti 9 investiciniai fondai: 4 investuojantys i akcijas, 4--i kitu investiciniu fondu vienetus ar akcijas, vienas--i obligaciju rinka. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.