Academic journal article Business: Theory and Practice

Social Capital Definition and Measurement problems/Socialinio Kapitalo Apibrezties Ir Matavimo Problematika

Academic journal article Business: Theory and Practice

Social Capital Definition and Measurement problems/Socialinio Kapitalo Apibrezties Ir Matavimo Problematika

Article excerpt

1. Ivadas

Ekonomikos krize, apemusi daugeli pasaulio valstybiu, parode, kad butina ne tik pertvarkyti valstybiu ekonomine bei finansine politika, bet ir ieskoti nauju priemoniu, sudaranciu galimybe isvengti kriziu ateityje. Patikima priemone galetu tapti socialinis kapitalas--akivaizdu, kad ekonomine veikla integruojasi i socialines strukturas, o zmoniu sprendimams itaka daro begale socialiniu ir kulturiniu veiksniu.

Socialinio kapitalo savoka paplitusi beveik visose socialiniu tyrimu srityse ir yra vartojama aiskinant tokius reiskinius, kaip, pavyzdziui, politini dalyvavima, institucine veikla, korupcija viesajame sektoriuje, viesuju paslaugu kokybe ar valstybiu ekonomine sekme (Sabatini 2005). Mokslininkai ispletojo socialinio kapitalo savoka siekdami paaiskinti skirtinga visuomenes gebejima veikti kolektyviai ir pasiekti bendru tikslu. Noredami nustatyti abipusius tikslus ir bendradarbiauti juos igyvendinant, zmones turi pasitiketi vieni kitais ir valdzios institucijomis, kurios savo ruoztu privalo uztikrinti minetam bendradarbiavimui palankia aplinka (Wallis et al. 2004).

Literaturoje pabreziamas rysys tarp socialinio kapitalo ir ekonomines veiklos rezultatu. Socialiniai tinklai ir pasitikejimas gali skatinti informacijos ir ziniu sklaida, sumazinti sandoriu islaidas. Empiriniais tyrimais irodyta, kad socialinio kapitalo komponentai--pasitikejimas ir visuomenes bendradarbiavimas--susije su geresniais ekonomines veiklos rezultatais. Kaip panaudoti socialini kapitala, siekiant geresniu ekonomines veiklos rezultatu, analizuoja tokie mokslininkai, kaip Dasgupta ir Serageldin (2000), Grootaert ir Bastelaer (2002), Sabatini (2005).

Empiriniu tyrimu rezultatu analize parode, kad socialinio kapitalo neimanoma ismatuoti vienu rodikliu. Pagrindine problema ta, kad literaturoje, nagrinejancioje socialini kapitala, nera bendru pasitikejimo ar visuomenes bendradarbiavimo vertinimo rodikliu. Socialinis kapitalas nagrinejamas ivairiais aspektais taikant skirtingus socialinio kapitalo matavimo rodiklius, todel tyrimu rezultatai yra sunkiai tarpusavyje palyginami. Straipsnyje nagrinejamas socialinio kapitalo savokos turinys, atliekama socialinio kapitalo apibrezimo skirtinguose moksliniuose saltiniuose analize, atskleidziami socialinio kapitalo matavimo keblumai, akcentuojama socialinio kapitalo itaka ekonomikai, t. y. isgryninamos sasajos tarp socialinio kapitalo ir ekonomines veiklos rezultatu. Tyrimui taikytas sisteminis poziuris, mokslines literaturos logines analizes ir sintezes metodai.

2. Socialinio kapitalo savokos evoliucija

Mokslines literaturos saltiniuose pateikiami skirtingi ivairiu darbu autoriu poziuriai i socialini kapitala (1 lentele). Pirma karta XX a. pr. suformuluotoje socialinio kapitalo savokoje akcentuojama bendruomenes gerove, kuri pasiekiama per socialini pavieniu asmenu ir seimu, sudaranciu socialini vieneta, bendravima (Hanifan 1916). Velesniuose apibrezimuose akcentuojama zmoniu grupes nariams teikiama kolektyvine parama suteikiant teise i si kapitala ekonomine, kulturine ar simboline sio zodzio prasme (Biggart 2002). Socialinio kapitalo potencialas priklauso nuo individualiu rysiu, kuriuos asmuo gali efektyviai mobilizuoti, tinklo dydzio ir nuo kiekvieno tinklui priklausancio asmens kapitalo (ekonominio, kulturinio ar simbolinio) (Bourdieu 1986). Socialinis kapitalas apibudinamas kaip socialiniu rysiu tinklas, kuri turi ir kuriuo naudojasi asmuo. Bourdieu (1986) akcentuoja, kad ne rysiai savaime daro zmones turtingesnius arba skurdesnius, o tai, kas lemia tuos socialinius rysius, kas juos valdo ir turi galia. Pavyzdziui, bendruomenes gali tureti daug socialinio kapitalo, dideli nariu pasitikejima, taciau jei joms truksta valdzios arba galiu ir ekonominiu istekliu, lieka tik bendruomeniskumo apraiskos. Anot Bourdieu, savokos "kapitalas" ir "galia" yra sinonimai. Kapitalo--tiek kulturinio, tiek ekonominio ar socialinio--atsiradimas, kurimas ir didinimas yra is esmes su galia, valdzia susijes procesas. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.