Academic journal article Business: Theory and Practice

Professional Standards-Possibilities to Harmonize the Needs of Work World and Education system/Profesiniai Standartai-Galimybe Derinti Veiklos Pasaulio Ir Svietimo Sistemos Poreikius

Academic journal article Business: Theory and Practice

Professional Standards-Possibilities to Harmonize the Needs of Work World and Education system/Profesiniai Standartai-Galimybe Derinti Veiklos Pasaulio Ir Svietimo Sistemos Poreikius

Article excerpt

Ivadas

Visa nepriklausomybes laikotarpi girdeta darbdaviu kritika del profesinio rengimo kokybes, kvalifikacija igijusiuju nepasirengimo dirbti pagal specialybe jau tapo tradicine. Darbdaviai teigia, kad svietimo sistema rengia specialistus pagal programas, nepakankamai atitinkancias darbo rinkos poreikius, absolventai ateina i darbo rinka nepasirenge praktiniam darbui igytos profesines kvalifikacijos srityje. Kritikuojamos ir profesinio, ir aukstojo mokslo sistemos. Del galimybes tiksliau ivardyti poreikius ir lukescius ivardijamos siek tiek konkretesnes problemos, susijusios su profesiniu mokymu. Gerokai daugiau priekaistu sulaukia aukstojo mokslo sistemos "produkcija". Darbdaviai praktines patirties neturincius aukstuju mokyklu absolventus palyginti daznai renkasi tik pagal asmenines savybes ir intuityviai ivertinta potenciala, suprasdami, kad dirbti jauna specialista reikes ismokyti darbo vietoje patiems. Ar gali buti kitaip? Ar gali aukstojo mokslo diploma igijes jaunasis specialistas tureti kompetenciju derini, butina konkreciai darbo vietai? Ir taip, ir ne. Ne, nes konkreciai profesinei veiklai (pareigybei) reikalingos kompetencijos paprastai reikalauja ne tik pagrindiniu teoriniu ziniu, praktiniu gebejimu ir igudziu, bet ir specifiniu, su imones specializacija susijusiu ir suformuotu pareigybiu specifika, reikalaujancia tam tikru (kartais netgi unikaliu) kompetenciju deriniu. Taip, nes pagrindines teorines zinios, praktiniai gebejimai ir igudziai gali buti formuojami labiau atsizvelgiant i veiklos sistemos poreikius. Svietimo sistema daro, ka gali, taciau rimtesniu pokyciu kliutimi islieka informacijos apie kvalifikaciju poreiki veiklos pasaulyje trukumas. Ko reikia imonems? Kokios tipines kompetencijos butinos tam tikru sriciu darbo vietose? Tai turi ivardyti veiklos sistema. Kitu atveju svietimo sistemai tenka uzduotis parengti "nezinia ka". Atliekami kvalifikaciju poreikio tyrimai (Specialistu ir kompetenciju esamos ... 2011; Specialistu ir kompetenciju poreikio ... 2010) neretai apsiriboja kiekybiniu kvalifikaciju poreikio parametru nustatymo tikslais, neidentifikavus kvalifikaciju turinio. Todel tyrimu rezultatu praktinio taikymo galimybes neretai suteikia tik bendros krypciu lygmens informacijos apie tendencijas tam tikrose srityse. Zinojimas, kad truksta inzinieriu ir yra vadybininku bei teisininku perteklius, suponuoja kita klausima: kokiu?

Ar tikrai salies, regionu ir pasaulineje darbo rinkoje nebereikia vadybininku ir teisininku? O gal truksta tam tikru kompetenciju turinciu vadybininku ir teisininku, taciau per daug parengta turinciuju nepaklausius kompetenciju derinius? Svietimo sistema, visais lygmenimis stokodama sios informacijos, neturi aiskiu orientyru, kurie leistu konkretinti profesinio rengimo tikslus, didesne mokymo ir studiju programu atzvalga i ukio poreikius. Ir vieni, ir kiti teisus ivardydami problemas, taciau situacija nesikeicia del menko dialogo tarp veiklos ir svietimo sistemu, ju bendradarbiavimo stokos.

Sio straipsnio tikslas--ivertinti nacionalines kvalifikaciju sistemos kurimo ir profesiniu standartu rengimo nauda, problemas ir galimybes derinti veiklos ir svietimo sistemu tikslus bei poreikius, galimybes pletoti socialiniu dalininku dialoga, didinti kvalifikaciju poreikio prognozavimo galimybes.

1. Kompetenciju prognozavimo poreikis ir kvalifikaciju sistemos galimybes

Formuojant profesinio rengimo politika, tenka atsakyti i du pagrindinius klausimus: kiek specialistu rengti ir kokiu (t. y. ko mokyti). Jei svietimo sistema neturi patikimu orientyru apie veiklos pasaulio poreikius, individo igytos netgi labai auksto kvalifikacinio lygmens asmenines kompetencijos gali buti nepaklausios darbo rinkoje. Kompetenciju lygmeniu formuojasi strukturinis nedarbas, nors kvalifikaciju/profesiju poziuriu sia problema tarsi paslepia asmens dalyvavimas darbo rinkoje--jo uzimtumas kitose srityse, reikiamas kompetencijas igyjant darbo vietoje. Tai tapo masiniu sisteminiu reiskiniu, dezorientuojanciu ir jaunus zmones, besirenkancius profesija. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.