Academic journal article Business: Theory and Practice

The Optimization of Marketing Costs' Structure as a Prerequisite for Business Sustainable development/Rinkodaros Sunaudu Strukturos Optimizavimas Kaip Verslo Pletros Tvarumo Prielaida

Academic journal article Business: Theory and Practice

The Optimization of Marketing Costs' Structure as a Prerequisite for Business Sustainable development/Rinkodaros Sunaudu Strukturos Optimizavimas Kaip Verslo Pletros Tvarumo Prielaida

Article excerpt

Ivadas

Visame pasaulyje placiai paplitusi savoka darnus vystymasis pamazu, bet uztikrintai integruojasi i zmoniu pasamone, palikdama pedsakus globaliu ir nacionaliniu lygmenimis. Taciau reikia pripazinti, kad diskusijos apie darnuji vystymasi kaip globaliu permainu veliavnesi palieka nemazai erdves ivairioms interpretacijoms ir neapibreztumui verslo pasaulyje. Pastebimas gebejimo trukumas suvokti paties darnaus vystymosi vaidmeni ir traktuoti ji kaip integraluji komponenta ju verslo strategijoje.

Tokiu klausimu--kaip uztikrinti racionalu investiciju darniam vystymuisi naudojima neprarandant pelningumo, gebeti apskaityti investiciju graza ir ivertinti rizika, susijusia su ja, optimaliai paskirstyti investicijas, skirtas darniam vystymuisi tarp imones veiklu--atsakymu nebuvimas iskelia poreiki rasti siu konceptualiu, praktiniu ir pagristu sprendimu metodus.

Toliau bandoma atskleisti, autoriu nuomone, esamus skirtumus tarp literaturoje daznai tuo pat metu ar netgi tapaciai vartojamu savoku darna ir tvarumas. Siame skyriuje panagrinesime gal kiek labiau emocine darnumo savoka, aptardami darnaus verslo ir darnios rinkodaros problemas. Antrame skyriuje naudosimes tvarumo konceptu ir adekvaciomis tvarumo valdymui savokomis. Treciame skyriuje pateiktas rinkodaros sanaudu strukturos optimizavimo uzdavinys, tvarumui matuoti pasitelkiant ir galimybiu efektyvumo, ir patikimumo koncepcija.

1. Darnus imones vystymasis ir rinkodaros vaidmuo jame

Nuo 1987 m. Pasauline aplinkos ir pletros komisija (World Commission on Environment and Development, WCED), inicijuota Jungtiniu Tautu suformuluoti pasauline pokyciu darbotvarke, pateike pranesima (dar zinoma kaip Bruntlando ataskaita pavadinimu ,,Musu bendra ateitis" (Our Common Future), kur savoka darnus vystymasis buvo apibrezta kaip vystymasis, tenkinantis zmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybiu ateities kartoms tenkinti savasias (Brundtland 1987).

Placiai visame pasaulyje isplites zodis sustainability is anglu kalbos i lietuviu gali buti verciamas dvejopai: darnus ir tvarus. Valstybines lietuviu kalbos komisija aiskina siuos zodzius taip: ,,rusinis pazyminys darnus geriau tinka tada, kai siekiama pabrezti, kad vystymasis yra suderintas, tvarus--kai kalbama apie patvaru, nenutrukstama vyksma". Todel renkantis viena is siu terminu svarbu suvokti, kad siame darbe nagrinejamas objektas--imone kaip konkurencingas verslo aplinkos dalyvis--isliks ne tik derinant suinteresuotu saliu poreikius, bet ir islaikant harmonija tarp savo veiklos, aplinkos ir socialiniu terpiu. Nors abi savokas galime traktuoti kaip vienu metu vartojamas, darnumo savoka reiketu pripazinti universalesne, taciau tvarumo savoka kai kuriais atvejais yra labiau reglamentuojama ir kiekybiskai aprasoma. Todel toliau siame darbe bus vartojamos abi savokos.

Darnus imones vystymasis gali buti apibreziamas adekvaciai pagrindinei darnaus vystymosi koncepcijai--patenkinti imones tiesioginiu ir netiesioginiu suinteresuotu saliu poreikius, neapribojant galimybiu ateities suinteresuotoms salims tenkinti savuosius (Dyllick, Hockerts 2002). Siomis dienomis literaturos saltiniuose pateikiama daug imones darnaus vystymosi apibrezimu. Remdamasis daugiausia cituotu apibrezimu, Artiach et al. (2009) imones darnaus vystymosi samprata interpretuoja taip: ,,tai verslo ir investiciju strategija, kuri siekia panaudoti geriausias verslo praktikas norint pasiekti ir subalansuoti siu dienu ir ateities suinteresuotu saliu poreikius".

Hart (1997) ivardija imone kaip pagrindine verslo ir visuomenes sudedamaja dali, kuri susiduria su dideliu issukiu pereidama nuo tradicinio prie darnaus vystymosi. Daugelis mokslininku (Bansal 2002, 2004; Dyllick, Hockerts 2002; Etzion 2007; Figge, Hahn 2008; Gladwin et al. 1995; Shrivastava 1995; Springett 2003; Westley, Vredenburg 1996) pabrezia, kad verslo sektorius vis labiau susiduria su darniu vystymusi ir, pasak Bansal (2002), siomis dienomis visuotinai pripazistama, kad be imoniu paramos visuomene nepasieks darnaus vystymosi, nes imones atspindi ekonomikos gamybos isteklius. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.