Academic journal article Business: Theory and Practice

Research into the Impact of the Economic Crisis on Lithuanian industries/Ekonomines Krizes Poveikio Lietuvos Ukio Sakoms Tyrimas

Academic journal article Business: Theory and Practice

Research into the Impact of the Economic Crisis on Lithuanian industries/Ekonomines Krizes Poveikio Lietuvos Ukio Sakoms Tyrimas

Article excerpt

Ivadas

Ekonomines nudienos realijos, apibudinamos vis didejancia valstybiu ir regionu ekonomine integracija, verslo santykiu globalizacija, laisvejanciu kapitalo ir darbo jegos judejimu, siulo placias galimybes rinkos ekonomikos saliu socialinei-ekonominei pletrai ir ju gyventoju gerovei didinti. Finansu rinku pletra, augantis bankininkystes sektorius uztikrina verslo kurimo ir pletros finansavimo saltinius; mazejantys tarptautines prekybos barjerai suteikia verslininkams priejima prie nauju rinku, o vartotojams-auganciu poreikiu patenkinima gausia ivairove prekiu ir paslaugu uz konkurencinga kaina.

Nors tarptautines ekonomines integracijos pranasumai nekelia abejoniu, jie jau kelerius metus praktikoje rodo ir kita medalio puse: Jungtiniu Amerikos Valstiju finansu sistema 2007 m. istikusi krize sparciai issiplete visame pasaulyje ir daugelyje saliu sukele ekonomikos recesija, kurios padarinius pajuto ir verslo subjektai, ir eiliniai gyventojai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011; Kowalski 2012). Daugelyje valstybiu finansu krize nuleme staigu mokestiniu pajamu mazejima, o vyriausybiu taikomos i taupyma nukreiptos fiskalines priemones (mokesciu didinimas ir viesuju islaidu mazinimas) dar labiau pagilino krizinius reiskinius (Adam, Iacob 2012).

Lietuva buvo viena giliausia ekonomini nuosmuki patyrusiu valstybiu: remiantis bendrojo vidaus produkto (toliau--BVp) duomenimis, ekonomine krize, prasidejusi 2008 m. pabaigoje (IV ketvirtyje BVp igijo neigiama dinamika--2,3 proc. mazejimas lyginant su ankstesniu metu tuo paciu laikotarpiu lyginamosiomis kainomis), leme net 14,8 proc. metinio BVp smukima 2009 m. (Statistikos departamentas 2013). pripazintina, kad gilia recesija Lietuvoje paskatino ne tik pasauline ekonomine krize, bet ir vidiniai ukio raidos ypatumai, sietini su ekonomikos perkaitimu bei neatsakingo skolinimo ir spekuliavimo sukeltu nekilnojamo turto kainu burbulu. Nors pirmieji Lietuvos ukio atsigavimo zenklai pasirode jau 2010 m. II ketvirtyje, pastaruosius trejus metus ekonomikos augimas lieka letas, o 2012 m. BVp isankstiniais duomenimis, vis dar nesiekia ikikrizinio 2007 m. lygio.

Pazymetina, kad BVp dinamika ir kiti makroekonominiai rodikliai suteikia tik bendrojo pobudzio informacijos apie ekonomines krizes poveiki salies ukiui; net ir plika akimi atliekamas verslo aplinkos stebejimas leidzia manyti, kad krize skirtingai paveike atskirus Lietuvos ekonomikos sektorius, nevienodas yra ir pavieniu ukio saku atsigavimas po krizes. Galimai netolygi Lietuvos ukio saku raida ekonomines krizes laikotarpiu, straipsnio autoriaus nuomone, reikalauja skaiciavimais paremto ivertinimo, o jo rezultatai suteiktu issamesnes moksliskai pagristos informacijos apie pastarosios ekonomines krizes poveiki verslo imonems.

Straipsnio moksline problema--ekonomines krizes poveikio ukio sakoms kiekybinis ivertinimas. Keliamas tikslas--remiantis kiekybiniais finansines imoniu bukles ir veiklos rezultatu santykiniais rodikliais, taip pat ir kitais ukines veiklos aktyvuma apibudinanciais ekonominiais rodikliais, kompleksiskai ivertinti 2008 m. prasidejusios ekonomines krizes poveiki Lietuvos ukio sakoms. Straipsnyje, remiantis moksline literatura, sudaroma sistema ukio saku tyrimo rodikliu, nagrinejama ju dinamika ukio sakos lygiu lyginant krizes laikotarpio ir pokrizines rodikliu reiksmes su bazinemis (ikikrizinemis), vykdoma tarpsakine rodikliu reiksmiu lyginamoji analize. Atliktas tyrimas pateikia skaiciavimais pagrista atsakyma, kurios Lietuvos ukio sakos buvo stipriausiai, kurios--silpniausiai paveiktos pastarosios ekonomines krizes, kurios ju greiciausiai atsigauna; taip pat pateikiamas ekonomines krizes poveikio kiekvienam is pasirinktu rodikliu apibendrintas ivertinimas.

1. Imoniu veiklos analizes ir ukio saku tyrimo problematika

Siuolaikiniai imoniu veiklos analizes kiekybiniai metodai remiasi finansines imoniu atskaitomybes duomenimis: atliekama finansiniu imones ataskaitu (visu pirma balanso ir pelno (nuostoliu) ataskaitos) horizontalioji analize--tiriama finansines atskaitomybes straipsniu dinamika skirtingais laikotarpiais; vertikalioji analize--tiriama imones turto, isipareigojimu ir nuosavo kapitalo struktura bei jos pokyciai; santykiniu finansiniu rodikliu analize--skaiciuojami ir analizuojami finansine imones bukle ir veiklos rezultatus apibudinantys rodikliai, rodikliu reiksmiu palyginamos skirtingais laikotarpiais, tarp atskiru imoniu, taip pat su rekomenduojamomis rodikliu reiksmemis (Brealey et al. …

Search by... Author
Show... All Results Primary Sources Peer-reviewed

Oops!

An unknown error has occurred. Please click the button below to reload the page. If the problem persists, please try again in a little while.